Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis | ||
Žemaitijos pietrytinėje dalyje, Tytuvėnų miestelyje XVII-XVIII a. pastatytas unikalus tėvų bernardinų vienuolynas. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įkurtas ant skardingo, kažkada patvenkto Tytuvos upelio kranto, o vakarinė ansamblio dalis remiasi į centrinę Tytuvėnų aikštę.
Bažnyčios ir vienuolyno sienos gausiai išpuoštos tapyba, taip pat ištapytos beveik visų patalpų medinės durys, o atlikti darbai aprašyti bernardinų kronikoje. Iš daugybės kronikoje minimų tapytų siužetų iki mūsų dienų beliko tik menki fragmentai ir tapyba dekoruotos zakristijos durys. 1736 m. vienuolyne įkurtas noviciatas, tačiau mūrinis jo pastatas baigtas statyti tik 1770 m. Manoma, kad įkūrus noviciatą gerokai padidėjo vienuolyno bibliotekos rinkiniai. Šio konvento biblioteka, pradėta kaupti nuo pat bernardinų atvykimo į Tytuvėnus, XVIII–XIX a. garsėjo kaip solidžiausia visoje Žemaitijoje. Šiandien buvusio bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis yra vienas iš geriausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje. VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“, Maironio g. 2a, Tytuvėnai, Kelmės r. sav., tel. (8 427) 56223, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , interneto svetainė www.infotytuvenai.lt. |
||
Kelmės dvaro sodyba |
||
Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Kelmės dvaro ansamblio mūriniai rūmai statyti 1780 m., dviaukščiai bokšto išvaizdos vartai – 1668 m. Kelmės dvaro sodybos teritorijos plotas kartu su parku – 15,2 ha. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai. Daugiau kaip 300 metų Kelmės dvarą valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai (Gruzewski). Kelmės dvaras – vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją.1936 m. Šaulių sąjungos namuose buvo atidarytas pirmasis Kelmės muziejus. Antrojo pasaulinio karo metais visi jo eksponatai dingo.1949–1962 m. veikė Kelmės valstybinis muziejus, vėliau tapęs visuomeniniu. Jo eksponatus perėmė Kelmės krašto muziejus, kuris buvo įkurtas 1990 m. Šiuo metu muziejuje saugoma apie 21 tūkst. eksponatų. Muziejuje ir jo filialuose yra kaupiamos Kelmės krašto istoriją bei kultūrą atspindinčios muziejinės vertybės. Muziejaus adresas: Dvaro g. 15, LT-86111 Kelmė, tel. (8 427) 61 065 Faks. (8 427) 61 065 El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Muziejaus darbo laikas: Pirmadienį – penktadienį – 8–12 val., 13–17 val. Vasaros metu: pirmadienį – penktadienį – 8–12 val., 13–17 val. šeštadienį – sekmadienį – 10–14 val. |
||
Kelmės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia |
||
1900 m. patvirtintas architekto J. Dzekonskio mūrinės bažnyčios projektas. 1901 m. medinė bažnyčia nugriauta, pamaldos perkeltos į Verpenos koplyčią. 1901 m. pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Darbus prižiūrėjo architektas Nikolajus Andrejevas. Klebono Petro Janušausko rūpesčiu bažnyčia 1908 m. pastatyta (tais pačiais metais ji konsekruota).1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Architektūra Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir aukštu fasado bokštu. Stogų kryžmoje yra bokštelis. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė, su arkiniais vartais. Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 20, Kelmė Tel. (8 427) 61185 |
||
Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia | ||
Istorija Pastatyta 1615 m., po gaisro 1767 m. Jurgio Gruževskio lėšomis 1807 m. atstatyta. Renovuota 1992 m. Architektūra Bažnyčia vienanavė, stačiakampio plano, su beveik tokio paties pločio presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside. Po presbiterija rūsyje buvo erdvi kripta. Prie pagrindinio fasado centre stovi monumentalus aukštas kvadratinio plano bokštas. Visų patalpų perdangos skliautinės. Nava ir presbiterija dengtos kryžminiais skliautais, kurie dekoruoti siauromis tinko nerviūromis, imituojančiomis žvaigždžių piešinį. Nerviūros kampuose sueina į piliastrus, kurių kapitelių ir bazių profiliai renesansiniai. Apsidę nuo navos skiria arka. Bokšto pirmame aukšte – prieangis kryžminiais skliautais, iš kurio mūriniais sraigtiniais laiptais patenkama į bokšo patalpas ir į pastogę; antrame aukšte yra vargonų choras. Adresas: Vytauto Didžiojo g. 75, Kelmė Tel. (8 427) 52450 |
||
Tytuvėnų regioninis parkas | ||
Įspūdingiausias kraštovaizdžio elementas – ežerų grandinė. Ežerai čia tarsi suverti ant vienos gijos ledyno tirpsmo vandens išgraužtame slėnyje. Tytuvėnų regioninis parkas neįsivaizduojamas be tyruliais vadinamų pelkynų, akmenų pylimų „rūžų“, be Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno architektūrinio ansamblio ir Šiluvos koplyčios.
Kraštovaizdis. Išraiškingas kalvotas, ežeringas, pelkėtas regioninio parko kraštovaizdis – ledynmečio palikimas. Banguotos, kalvotos lygumos nusileidžia į plačiais durpynais virtusias žemumas. Klampūs Užpelkių miškai žymi buvusių prieledyninių marių vietą, grakščios smėlio kalvos, apaugusios šilais. Didžiuliai pelkynai čia vadinami tyruliais. Negyvoji gamta. Išraiškingos kalvos, gilios daubos, didžiuliai ištysę pelkių guoliai, ežerai (Bridvaišio, Giliaus, Apušio ir Gauštvinio). Unikalūs, tik šioje Lietuvos dalyje aptinkami ledynų suformuoti akmenų pylimai vietos žmonių „rūžomis“ vadinami. Gyvoji gamta. Prie Gauštvinio ežero prigludusiuose šlapiuose, pelkėtuose miškuose gausu retų augalų, jų bendrijų ir gyvūnų. Didelę parko biologinę įvairovę lemia kraštovaizdžio įvairovė: pelkės, pelkėtos paežerės, išeksploatuoti durpynai, sausos pušynais apaugusios kalvos, niūrūs ir tamsūs eglynai. Kultūros paveldas. Tytuvėnus labiausiai garsina XVII a. bažnyčios ir vienuolyno architektūrinis ansamblis. Erdvų kiemą juosia vienintelė Lietuvoje uždara arkadų galerija, kieme esančioje koplyčioje įrengti laiptai, kuriais besimeldžiantys lipa klūpomis. Vienuolyne daug senovinių freskų, autentiškos vienuolių celės. Šiluvoje, stebuklingo apsireiškimo vietoje pastatyta garsaus architekto Antano Vivulskio projektuota koplyčia. Įdomi senoji turgaus aikštė su aplink ją esančiu ne vienu įdomiu senoviniu mediniu namu. Yra ir pagonišką kultūrą menančių paminklų: Bridvaišio, Šiaulelių, Pašakarnėlio ir Kudinų piliakalniai, Kuršių, Debeikių ir Rinkšelių pilkapynai, buvusi pagoniškojo kulto vieta Šv. Jurgio kalnelis. Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras: Miško g. 3, Tytuvėnai, Kelmės r. Tel./faks. (8 427) 59 031 El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Interneto svetainė www.trp.lt |
||
Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia |
||
1891 m. Rusijos caras, siekiant sumažinti katalikiškų vienuolynų ir bažnyčių skaičių, davė įsakymą uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną, jo bažnyčią ir kapines, o seseris perkelti į Kauno to paties pavadinimo vienuolyną. Kražių gyventojai kreipėsi į visas instancijas prašydami neuždaryti vienuolyno bažnyčios. Į tai nebuvo atsižvelgta. 1893 m. vienuolės prievarta išvežtos į Kauną. Apie tai sužinoję žmonės pradėjo rinktis ir budėti dieną ir naktį pasiryžę neleisti uždaryti bažnyčios. 1893 m. lapkričio 22 – 23 d. tarp taikių vietos gyventojų ir caro valdininkų bei kazokų įvyko kruvinas susirėmimas. Jo metu žuvo 9 žmonės, apie 50 buvo sužeista. 1894 m. vyko kražiškių teismas. Buvo apkaltinta 70 žmonių. Šis įvykis plačiai nuskambėjo visame pasaulyje, visuomenė pasipiktino caro vykdyta politika ir jo valdininkų žiaurumu. Šis įvykis buvo pavadintas Kražių skerdynėmis ir tapo simboliu, ginant katalikų tikėjimą ir lietuvybę ateinančioms kartoms. Nepaisant šio žmonių pasipriešinimo bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti iki pat 1908 m. 1910 m. parapijiečiams leista šia bažnyčia naudotis kaip parapine. Šiuo metu bažnyčia yra veikianti. Atvykę turistai gali apžiūrėti dvibokštę, barokinio stiliaus bažnyčią, dominuojančią miestelio panoramoje. Viduj vis dar tebestovi suolas menantis kraupias Kražių skerdynes. Pasakojama, kad prie jo kazokai buvo pririšę savo arklius. Bažnyčios interjere dominuoja centrinis barokinis altorius. Taip pat čia galima išvysti didžiausius Žemaitijoje vargonus. Vienuolės benediktinės Kražiuose įsikūrė 1639 m. Joms dovanotame žemės sklype buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. Pasenus mediniams vienuolyno pastatams,1757 – 1762 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia. Ją suprojektavo buvęs Kražių jėzuitų kolegijos ir Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas. Adresas: M.K. Sarbievijaus g. 45, LT-86274 Kražiai Bažnyčia atidaryta: Šiokiadieniais pamaldų metu Piligrimams ir ekskursijoms bažnyčia atrakinama laiką suderinus iš anksto su parapijos klebonu. Telefonas (8 427) 58 349 Interneto svetainė www.kraziai.lt |
||
Kražių kolegija | ||
Kražių miestelio, išsidėsčiusio abipus Kražantės, senoji dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Vienas istorinių paminklų čia – išlikęs renesansinis buvusios jėzuitų kolegijos pastatas (XVII a. pradžia). Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso. Vienuoliai jėzuitai Kražiuose įsikūrė 1608 m. 1614 m. J. R. Chodkevičius jiems užrašė 7 kaimus, o 1615 m. Mikalojus Kristupas Radvila dovanojo žemės sklypą su nebaigta statyti pilimi. Jėzuitai pilį pertvarkė ir 1616 m. įkūrė Kražių kolegiją, svarbiausią Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centrą. Maždaug 4 ha plote buvo pastatyti net 24 įvairios paskirties pastatai: vienuolyno – kolegijos pastatas (3 korpusai), bažnyčia, mokykla, ūkiniai pastatai, mūrinis malūnas, alaus darykla ir kt. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Joje buvo 12 altorių, kuriuose kabėjo puikūs tapybos darbai. Bažnyčia koridoriumi jungėsi su pietiniu korpusu (dabar išlikusiu kolegijos pastatu). 1773 m. jėzuitams išsikėlus iš Kražių, pastatai buvo apleisti, pergyveno daug šeimininkų. Daugumą jų vienas iš savininkų A. Pšeciševskis nugriovė, o pietinį korpusą išnuomojo gyventojams ir įstaigoms. Vėliau šis pastatas atiteko kitiems savininkams. 2000 m. Kelmės rajono savivaldybė jį išpirko ir čia buvo pradėti renovavimo darbai, kurie baigti 2008 m. Dabar čia įsikūrė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Adresas: Kolegijos g. 5, Kražiai Tel.: (8 427) 58 148, 8 616 06 043 Muziejaus tel. 8 622 21 321, (8 427) 58 155
Kultūros centro el. paštas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
lt
Kultūros centro TIC el. paštas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Interneto svetainė www.kraziai.lt
|
||
Palendrių Šv. Benediktino vienuolynas |
||
Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas yra įsikūręs Palendrių kaime, Kelmės rajone. Nuostabi monumentali gamta - iškilios kalvos, įvedančios į Žemaičių aukštumą, aukštas dangus, Vainagių girios, besitęsiančios ligi Kurtuvėnų, pakraštyje.
Visi norintys gali eiti į vienuolyno bažnyčią ir melstis kartu su vienuoliais. Prireikus lankytojai gali kreiptis į tėvą durininką. Vienuolyne galima užsakyti šv. Mišias norimomis intencijomis. Priimamajame galima rasti atvirukų su vienuolyno vaizdais, mišiolėlių ir maldų knygelių, įsigyti norimą grigalinio giedojimo įrašų diską, medalėlį, rožinį. Lankytojai gali paprašyti suteikti galimybę atlikti išpažintį arba pasikalbėti rūpimais dvasiniais klausimais su patyrusiu vienuoliu, mokančiu išklausyti ir padėti suvokti, kaip Viešpats kviečia kiekvieną konkrečiai gyventi tikinčiojo krikščionio gyvenimą. Vienuoliai pasirinko ir visą savo gyvenimą paskyrė Dievo ieškojimui. Patyrę, kaip veikia Dievas, jie gali supratimu, patarimu bei malda padėti ieškančiam pašaukimo, norinčiam pagilinti tikėjimo ar maldos gyvenimą, besirengiančiam priimti Santuokos sakramentą, išgyvenančiam sunkumus arba patiriančiam pagundas. Kontaktiniai duomenys: Viešbutėlis Svečių namai „Aušros žvaigždė“ Interneto svetainė www.palendriai.lt
|
||
Liolių Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia |
||
1517 m. liepos 23 d. Vilniuje surašytu dokumentu broliai Martynas ir Lukas Viekavičiai fundavo Liolių bažnyčią. Tuo metu I-ą kartą paminėta ir jau stovinti šv. Mikalojaus titulo bažnyčia Lioliuose. Sunku tiksliau pasakyti kada buvo pastatyta bažnyčia – ji galėjo jau stovėti ir prieš 1517 m., įrengta dar abiejų fundatorių tėvo. Išlikusi bažnyčia – taip pat viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje, pasižyminti išskirtine architektūra, puošniu interjeru, kuriame gausu autentiškų XVIII –XIX a. paminklų. Liolių parapinė bažnyčia – vienas geriausiai išlikusių seniausios medinės bažnyčių architektūros pavyzdys Žemaitijoje. Liolių bažnyčios viduje vertingiausias XVIII a. pabaigoje sukurtas didysis altorius. Nors jis vėliau buvo ne kartą perdažytas, taisytos kai kurios dekoratyvinės detalės, vėlyvojo baroko altoriaus kompozicija ir puošybinė drožyba išliko. Altorių puošia XVIII a. pabaigoje sukurtos skulptūrų poros: apačioje – šv. Kazimiero ir Stanislovo, aukščiau – pirmųjų krikščionių kankinių šv. Stepono ir Lauryno, o viršutiniame tarpsnyje – šv. Simono ir Judo Tado, kurių garbei dedikuota bažnyčia, skulptūros. Įdomūs ir vertingi greičiausiai Rytų Prūsijoje 1808 m. sukurti bažnyčios vargonai. Instrumentas šiandien jau prastos būklės, tačiau neabejotinai vienas seniausių šiame regione. Vargonų prospektas puoštas barokinėmis ir klasicistinėmis detalėmis. Adresas: Liolių miestelis, Kelmės r. Tel. (8 427) 44 140
|
||
Užvenčio dvaro sodybos svirnas |
||
Užvenčio kraštotyros muziejus įkurtas 1965 m. Nuo 1973 m. muziejus yra įsikūręs restauruotame Užvenčio dvaro svirne. Šis dvaras garsus tuo, kad čia 1887–1898 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Čia prabėgo patys geriausi rašytojos metai, čia ji sėmėsi įkvėpimo ir patiems vertingiausiems savo kūriniams – „Sename dvare“, „Viktutė“. Vėliau šis iki šių dienų išlikęs dvaras priklausė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui (1870–1942). Muziejuje parengtos ekspozicijos byloja apie šiuos garsius žmones; pateikiama medžiaga apie Užvenčio miestelio istoriją. 2012 m. muziejaus pastatas buvo restauruotas, ekspozicijos atnaujintos. Užvenčio dvaro svirne įrengta muziejaus ekspozicija, susidedanti iš trijų dalių : vaizdus pasakojimas apie Užvenčio dvare gyvenusią rašytoją Šatrijos Raganą , Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą Joną Smilgevičių bei Užvenčio krašto istoriją. Įrengta parodų salė, kuri naudojama edukaciniams užsiėmimams organizuoti. Adresas: Dvarčiaus k., Užvenčio sen., Kelmės r. Interneto svetainė www.kelmesmuziejus.lt Darbo laikas: Muziejų prižiūri ir lankytojus priima Milda Knyzelienė. |
||
Užvenčio malūnas | ||
Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas – vienas iš buvusio Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje išlikusių pastatų.
Jau 1759 m. Užventyje veikė malūnas ant Ventos upės ir „bravoras“. Į Ventos tvenkinį šakas sumerkę gluosniai dar mena čia gyvenusią ir vertingiausius savo kūrinius – „Sename dvare“ ir „Viktutė“ – sukūrusią rašytoją Šatrijos Raganą. Šiandien Užvenčio vandens malūnas prikeltas naujam gyvenimui. Atkurta senoji turbina gamina elektros energiją, restauruotos malūno salės laukia pokylio svečių. Įrengtas sveikatingumo kompleksas su baseinu, pirtimi, treniruoklių sale, viešbutis, konferencijų salė. Visa šiaurine Ventos pakrante nuo 2003 m. įrengtas sveikatingumo takas, papuoštas tilteliais ir liaudies meistrų medžio darbais. Einat šiuo taku galima grožėtis nuostabia gamta, netikėtai atsiveriančiomis malūno perspektyvomis ir ypač nuostabiais saulėlydžiais. Adresas: P. Višinskio g. 28, Užventis, Kelmės r. Mob.: 8 682 14 007 (Alvydas), 8 682 14 008 (Milda) El. paštas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Interneto svetainė www.uzvenciomalunas.lt |