Švento Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje

Camino Lituano.

Šventasis Jokūbas – Jėzaus Kristaus mokinys, kuris, kaip tikima, pastarojo skleistą krikščionybės mokslą atnešė iki Ispanijos, iš kur jis vėliau pasklido po Europą ir tapo šio žemyno gyventojų savastimi. Siekiant įtvirtinti krikščioniškąją tapatybę, šventojo Jokūbo ženklu – kriaukle (legenda pasakoja, kad keliaudamas iš Jeruzalės iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos šis apaštalas iš pakelės šaltinių kriaukle pasisemdavo vandens) žymimos Europos šventovės ir taip tiesiami vadinamieji šventojo Jokūbo keliai, skirti piligrimystei.  Kalbama, kad kriauklės briaunos simbolizuoja daug kelių, kuriuos įveikia piligrimai, galiausiai sueinančių į vieną tašką, šiuo atveju - Santjago de Komposteloje esančią Šv. Jokūbo katedrą, kurioje ilsisi jo palaikai. 

Kriauklėmis sužymėtas visas Švento Jokūbo piligrimų kelias, dažniausiai jos naudojamos kartu su geltonos spalvos rodykle, nurodančia kelionės kryptį. Iki šiol per visą Europą besidriekiančių šventojo Jokūbo kelių, vedančių į kriauklėmis pažymėtas šventoves, pabaiga buvo Lenkija, dabar ir Lietuvoje tęsiasi šis kelią: 11 bažnyčių, pavadintų apaštalo šv. Jokūbo vardu bei kitos šventovės, sutinkamos piligrimų kelyje. 

Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas pažymėti kriauklės ženklu - tai stotelė piligrimų kelyje.