Turizmo maršrutai

Kelmės krašto turizmo maršrutai
   
Gamtos ir pažinimo takais...

Tytuvėnų regioninis parkastai ežeruotas pelkėtų apylinkių kraštovaizdis, kultūros paveldo vertybių, draustinių ir saugomų objektų gausa. Giliaus pažintinis takaspuikus poilsis pėsčiomis ir galimybė pasigėrėti vaizdinga ežero, pasak legendos, senovėje atūžusio oru ir užkritusio ant čia augusio miško, gamta; Bridvaišio piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje, buvusioje ežero saloje; apžvalgos bokštas suteikiapuikią galimybę nuo Kokmaniškės kalno pasigėrėti apylinkių vaizdais, stebėti paukščius.

Miško muziejus – čia eksponuojami paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, miško žvėrių ir paukščių iškamšos.

Akmenų ruožas (Akmenų rūža). Akmenų ruožas (kitaip vadinamas Tučkinės) įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. Į rytus nuo akmenų ruožo telkšojo prieledyninis ežeras, o vakarinėje pusėje tūnojo betirpstantis ledynas, buvęs šio ežero krantu. Patvenkto ežero vietoje dabar plyti terasa, o jos šlaitas sutampa su Akmenų ruožu.

Akmenų ruožas (Velniakelis). Velniakelis (kitaip vadinamas Paežerio, Peleniaus rūža) tęsiasi 350 m ir yra taisyklingos pylimo formos. Jo pietiniame gale, ties sodyba, plyti smėlio kūgis, kuris liudija, kad šioje vietoje iš ledyno plyšio ištekėjo tirpsmo vandens srautai, kurie ir išplovė Velniakelio akmenis. Ruožo atsiradimo istorija turi savo legendą. Žmonės pasakoja, jog kadaise gyvenęs dvarponis pardavė dūšią velniui, o mainais paprašė nutiesti akmeninį kelią. Raguotasis visą naktį tempė akmenis, o užgiedojus gaidžiams viską metė ir dingo...

Kukečiai: Burbaičių piliakalnis. Pasak legendos, jį senovėje supylęs milžinas, čia prasmego kadais stovėjusi bažnyčia.

Šaukėnai: Svilės šaltiniai, trykštantys 1,8 ha plote, yra didžiausi Lietuvoje, čia iš žemės veržiasi per šimtas šaltinių; iš versmių ištekančiame Svilės upelyje (vieninteliame Lietuvoje) aptinkami ledynmečio reliktiniai vabzdžiai – arktinės apsiuvos).

Užventis: Švento Martyno pušisyra16 m aukščio ir 320 cm apimties; vieta, kurioje auga ši pušis, nuo seno laikoma šventa.

Malūnas dar mena čia gyvenusią ir kūrusią rašytoją Šatrijos Raganą. Dabar čia įsikūrusiame sveikatingumo komplekse galima maloniai praleisti laiką.

Užvenčio kraštotyros muziejus įsikūręs restauruotame senojo Užvenčio dvaro svirne. Šiame dvare jaunystėje dešimt metų gyveno rašytoja Šatrijos Ragana.

Kražiai: Medžiokalnis senovėje čia buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula; į Medžiokalnį veda akmeniniai laiptai, grįsti Vytauto Didžiojo laikais.

Pakražančio seniūnija: Kriaučiaus akmuo geologinis paminklas, paskutiniojo ledynmečio reliktas, trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 150 km.

Kelionės trukmė apie 10 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
   
Kelmės krašto dvarai
Kelmės dvaro sodyba.Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvaro rūmuose. Muziejaus ekspozicijos išdėstytos trijuose šio ansamblio pastatuose: rūmuose, vartuose ir svirne. Kelmės dvaro ansamblis – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Kelmės dvaro ansamblio mūriniai rūmai statyti 1780 m., dviaukščiai bokšto išvaizdos vartai – 1668 m. Kelmės dvaro sodybos teritorijos plotas kartu su parku – 15,2 ha. Daugiau kaip 300 metų Kelmės dvarą valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai (Gruzewski).

Beržėnų dvaro rūmai. Dvaras, minimas nuo XV a., yra priklausęs grafams Hutten-Čapskiams. Jų laikais pastatyti mūsų dienų sulaukę, ne kartą rekonstruoti dvaro pastatai, įkurtas parkas, žvėrynas, iškasti tvenkiniai, dvaro teritorija apjuosta mūro tvora. Centriniai dvaro rūmai puošnūs, dviaukščiai su trijų aukštų bokštu.

Užvenčio dvaras nuo 1527 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio žinioje. Su dvaru susiję Šatrijos Raganos, Švedijos karaliaus Karolio XII, Nepriklausomybės Akto signataro J. Smilgevičiaus vardai. Iki šiol išlikusiam iš stiprių ąžuolinių rąstų suręstam pastatui daugiau kaip trys šimtai metų.

Pakėvio dvaras – dvaras žinomas nuo XVII a. 1685 metais dvaras paminėtas Beržėnų valsčiaus aktuose. XIX a. Pakėvį išgarsino čia gimęs etnografas, tautosakininkas, literatūros istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813-1846), kuris pasirašinėjo Liudwik z Pokiewia slapyvardžiu. Dvaro teritorija užima 38 ha plotą. Tai rami ir nuošali vieta, unikali nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu.

Pagryžuvio dvaras – architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turintis Pagryžuvio dvaro kompleksas, kuriam priklauso rūmai, du tvartai, du tarnų namai, virtuvė-skalbykla, svirnas, parkas, įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 80 km.

Kelionės trukmė apie 6 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
Archeologijos pėdsakais...

Tytuvėnai: Bridvaišio piliakalnis. Bridvaišio piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai 10 m aukščio kalnas ant Bridvaišio ežero kranto. Jis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje - buvusioje ežero saloje.

Legendos pasakoja, kad šiame piliakalnyje dar XIII a. stovėjusi pilis, tačiau archeologai nei įtvirtinimų, nei kultūrinio sluoksnio su radiniais čia neaptiko.

Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis, kad nuo pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Kiti porina, kad slaptais požemio takais piliakalnis susisiekia su bažnyčios požemiais.

Tytuvėnų apylinkės: Kubilių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, iš vakarų juosiamas Dubysos slėnio, iš pietų Gryžuvos upės, iš šiaurės griovos, kuria teka Molkasio upelis, yra didžiausias rajone.

Kukečiai: Burbaičių piliakalnis plačiai žinomas savo padavimais ir legendomis. Pasak vienos iš jų, senovėje jį supylęs milžinas, čia prasmego kadais stovėjusi bažnyčia.

Pakražantis: Papilių piliakalnis – dažniausiai pasitaikančios rajone nupjauto kūgio formos piliakalnis; piliakalnyje stovėjo nuo 1253 m. minimos Kražių žemės Kražių pilis, kurios piliavietė paminėta 1394 m.

Bumbulių gynybiniai įtvirtinimai, vadinami Daugvierės kalnu.

Kriaučiaus akmuo tai geologinis paminklas, paskutiniojo ledynmečio reliktas, trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Kražiai: Medžiokalnis senovėje čia buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula.

Į Medžiokalnį veda akmeniniai laiptai, grįsti Vytauto Didžiojo laikais.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 90 km.

Kelionės trukmė apie 8 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
Piligrimų keliais...
Tytuvėnai. Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis garsus arkadomis, uždarais kiemais, senoviniais pastatais, originalus 17–18 a. meno paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės rytų Europos meno kontekste.

Lioliai. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios kompleksasbažnyčia pastatyta 1768 m., vertinga kaip Lietuvos medinio baroko paminklas.

Kelmė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia – XX a. pradžios neogotikos stiliaus statinys, nors pirmoji bažnyčia pastatyta dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rūpesčiu 1416 m.; Evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1615 m. žemaičių seniūno Jurgio Gruževskio lėšomis, yra vienas gražiausių Lietuvoje išlikusių mišraus gotikos ir renesanso stiliaus pastatų.

Palendriai. Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija yra monolitinė vienbokštė bažnyčia, pašventinta 1938 m., prie šoninių durų sunykusiame antkapyje iškaltas čia palaidoto jos statytojo, kun. Kazimiero Ambrozaičio vardas ir gyvenimo metai (1859–1947); Šv. Benedikto vienuolynas – jametarp iškilių kalvų, Vainagių girios pakraštyje, įsikūrę prancūzų vienuoliai iš Solesmės; paklydusios sielos vienuolių prieglobstyje gali surasti atgaivą.

Šaukėnai. Švč. Trejybės bažnyčia – varpinė ir tvora su įspūdingais barokiniais šventoriaus vartais – Šaukėnų sakralinis kompleksas, bažnyčia minima jau buvusi XV a.

Užventis. Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia, suburianti pasisemti ramybės, spėjama, pastatyta XVI a. pab.–XVII a. pr. miestelį valdant Matui Vainai.

Vaiguva. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pasatyta 1719 m., įdomi liaudies architektūros formomis, medine varpine ir koplytstulpiu.

Kražiai. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – mūrinė dvibokštė vėlyvojo baroko stiliaus vienuolėms benediktinėms statyta bažnyčia dominuoja miestelio panoramoje; ji mena Kražių skerdynių įvykius; Kolegija tai vienas svarbiausių švietimo ir jėzuitų mokslo centrų Lietuvoje, veikęs 16141844 m., dabar čia įsikūręs M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 130 km.

Kelionės trukmė apie 8 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
Kelmės kraštas per vieną dieną

Tytuvėnai. Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis garsus arkadomis, uždarais kiemais, senoviniais pastatais, originalus 17–18 a. meno paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės rytų Europos meno kontekste; Kristaus Gelbėtojo koplyčia-mauzoliejus, Bridvaišio piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje, buvusioje ežero saloje; apžvalgos bokštas suteikiapuikią galimybę nuo Kokmaniškės kalno pasigėrėti apylinkių vaizdais, stebėti paukščius; Giliaus pažintinis takas puikus poilsis pėsčiomis ir galimybė pasigėrėti vaizdinga ežero, pasak legendos, senovėje atūžusio oru ir užkritusio ant čia augusio miško, gamta; Miško muziejus – čia eksponuojami paukščių inkilai, medžio drožiniai, paukščių lizdai, miško žvėrių ir paukščių iškamšos.

Lioliai. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios kompleksas – bažnyčia pastatyta 1768 m., vertinga kaip Lietuvos medinio baroko paminklas.

Kelmė. Kelmės dvaro sodyba – vienas iš seniausių ir įdomiausių dvarų ansamblių Žemaitijoje ir vienas iš nedaugelio išlikusių barokinio stiliaus dvarų Lietuvoje.

Kražiai. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – mūrinė dvibokštė vėlyvojo baroko stiliaus vienuolėms benediktinėms statyta bažnyčia dominuoja miestelio panoramoje; ji mena Kražių skerdynių įvykius;

Kolegija – tai vienas svarbiausių švietimo ir jėzuitų mokslo centrų Lietuvoje, veikė 16141844 m., dabar čia įsikūręs M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Užventis. Dvaro sodyba – su dvaru susiję Šatrijos Raganos, Švedijos karaliaus Karolio XII, Nepriklausomybės Akto signataro J. Smilgevičiaus vardai; Malūnas dar mena čia gyvenusią ir kūrusią rašytoją Šatrijos Raganą; dabar čia įsikūrusiame sveikatingumo komplekse galima maloniai praleisti laiką; Kraštotyros ir P. Višinskio muziejai – kraštotyros muziejus įsikūręs restauruotame senojo Užvenčio dvaro svirne, šiame dvare jaunystėje dešimt metų gyveno rašytoja Šatrijos Ragana; P. Višinskio gimtajame name įrengta memorialinė ekspozicija, kurioje atsispindi ir kaimynystėje gyvenusios rašytojos Žemaitės gyvenimo ir kūrybos kelias.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 90 km.

Kelionės trukmė apie 8 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
Kūrėjų takais...

P. Višinskio memorialinė sodyba-muziejus Ušnėnuose, Užvenčio seniūnijoje

Povilo Višinskio (1875–1906) gimtajame name 1960 m. atidarytas muziejus, įrengta memorialinė ekspozicija; joje atsispindi ir kaimynystėje gyvenusios rašytojos Žemaitės (1845–1921) gyvenimo ir kūrybos kelias.

Užvenčio kraštotyros muziejus

Įkurtas 1965 m., o nuo 1973 m. jo ekspozicija perkelta į restauruotą Užvenčio dvaro svirną. Dvare 1887–1898 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Vėliau dvaras priklausė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Smilgevičiui (1870–1942). Muziejuje parengtos ekspozicijos ir pasakoja apie šiuos žymius žmones, taip pat pateikiama medžiaga apie Užvenčio miestelio istoriją.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras

1614–1844 m. Kražiuose veikė jėzuitų kolegija,viena svarbiausių švietimo įstaigų Lietuvoje. Čia yra gyvenę ir dirbę garsūs rašytojai ir poetai: Mykolas Kazimieras Sarbievijus, Dionizas Poška, Mykolas Daukša, vyskupas Motiejus Valančius, Simonas Stanevičius, Jonas ir Antanas Juškos ir daug kitų. Vieninteliam išlikusiam bursos, buvusio bendrabučio, pastate įkurtas M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Žalpių kraštotyros muziejus

Įkurtas 2006 m., jo ekspozicijos skirtos pirmajam Homero „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjui Jeronimui Raliui (1876–1921), vargonų meistrui bei pirmojo Lietuvoje sklandytuvo kūrėjui Jonui Garalevičiui (1871–1943) ir Lietuvos Steigiamojo Seimo nariui, visuomenės veikėjui Kazimierui Raliui (1885–1958).

Paminklas Broniui Laucevičiui -Vargšui Kelmėje

Draugystės parko prieigose, prie išlikusio seno malūno pastato ir Kražantės upės užtvankos, stovi šviesaus atminimo liaudies skulptoriaus Juozo Liaudanskio iškaltas paminklas dramaturgui, prozininkui Broniui Laucevičiui-Vargšui. Kelmę puošia ir daugiau šio autoriaus skulptūrų. Jo garbei Kelmėje rengiami akmentašių simpoziumai – akmeninės skulptūros, kurioms menininkai įkvėpė gyvybę, lyg perlai išbarstyti po miesto gatves.

Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija

Tai monolitinė vienbokštė apleista bažnyčia, pašventinta 1938 m., joje jau nebesimeldžiama. Ją pastatė kunigas Kazimieras Ambrozaitis. Prie šoninių bažnyčios durų sunykusiame antkapyje iškaltas čia palaidoto jos statytojo vardas, gyvenimo metai (1858–1947) ir žodžiai: „Išvyko Amerikon neturtingas būdamas, ten pradirbęs 30 metų grįžo Lietuvon ir pasistatė sau paminklą bažnyčią“.

Šaukėnų kraštotyros muziejus

Įkurtas 1999 m. Ekspozicija supažindina su miestelio istorija bei čia gyvenusiais įžymiais žmonėmis. Eksponuojami dailininkės V. Zalensienės dailės darbai, įdomūs liaudies buities eksponatai bei tautodailė, parengta ūkininko trobos ekspozicija, nuolat rengiamos parodos.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 140 km.

Kelionės trukmė apie 8 val.

Siūlome keliauti automobiliu.

   
   
Dviračiais aplink Tytuvėnus

Tai 13,5 km ilgio žiedinis maršrutas, jungiantis įdomiausius Tytuvėnų krašto kultūros ir gamtos objektus bei gražiausius kraštovaizdžius. Maršruto trukmė - apie 4 val. Pradžia nuo Miško gatvės. Trasą sudaro du žiedai, juosiantys Bridvaišio ir Giliaus ežerus. Juos jungia 2 km atkarpa, einanti per Tytuvėnų miestą.

Trasos ilgis aplink Giliaus ežerą – 5 km, o aplink Bridvaišio ežerą – 6,5 km. Dviračių trasos atkarpa, juosianti Giliaus ežerą, vingiuoja miško takais, buvusio geležinkeliuko pylimu pakyla iki vietos, kur galima apžvelgti Giliaus ir Apušio ežerus, ir nusileidžia žaliavandenio Giliaus ežero pakrante iki Miško muziejaus. Vėliau trasa ne vieną šimtmetį skaičiuojančiu pušynu suka Tytuvėnų miesto link. Tytuvėnų mieste dviračių trasa vingiuoja miesto gatvėmis. Čia pasitinka Kristaus gelbėtojo koplyčia – mauzoliejus.

Ilgesniam laikui sustabdys įspūdingas bažnyčios ir vienuolyno ansamblis bei pagoniškas alkakalnis, šiandien vadinamas Šv. Jurgio kalneliu. Antras trasos žiedas driekiasi aplink vaizdingą Bridvaišio ežerą. Šone lieka nedidelis Varlinio ežeriukas.

Trasa trumpam atitrūksta nuo ežero ir nuvingiuoja į Kokmaniškės (Majako) kalną, kur nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria įspūdingas apylinkių kraštovaizdis.

Tuomet dviračių trasa grįžta atgal prie ežero, kur stūkso šimtmečius skaičiuojantis Bridvaišio (Skogalio) piliakalnis. Nuo jo viršūnės galima pasigrožėti giliausiu ir gražiausiu parko ežeru – Bridvaišiu.

Šiame dviračių trasos žiede ilgesniam poilsiui apsistoti galima Bridvaišio ežero stovyklavietėje bei Sedulos poilsiavietėje.

Kelionės metu nuvažiuojama apie 14 km.

Kelionės trukmė apie 3 val.

Siūlome keliauti dviračiais arba pėsčiomis.

Dviračių nuoma: www.kelme.lt - Turizmas - Aktyvus poilsis

   
   
Giliaus ežero pažintinis takas

Gilius - vienas iš keturių didesnių Tytuvėnų miestą supančių ežerų, išsiskiriantis savo ypatinga spalva ir didele augalijos bei gyvūnijos įvairove. Ežero plotas 36 ha, o giliausia vieta siekia net 23,10 metrų.

Legenda byloja, kad ežeras atūžęs viesulu ir užkritęs ant čia augusio miško...

Smaragdinę žalsvą spalvą vandeniui suteikia ežerą maitinantys šaltiniai, kurių vanduo prisotintas iš žemių gelmių atneštais ištirpusiais karbonatais. Žalią vandens atspalvį paryškina ežero aplinkos atspindys vandenyje bei gelmėse esantys žalieji dumbliai.

Ežeras susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, tirpstant ledynams. Dabartinėje ežero vietoje slūgsojo masyvus ledo luitas, kuris laikui bėgant buvo užneštas žemėmis ir galutinai ištirpo tik visiškai atšilus klimatui. Ištirpęs ledyno vanduo ir pasiliko ledo suformuotoje dauboje. Su Giliaus ežero gamtos turtais susipažinsite keliaudami 3,3 km ilgio pažintiniu taku, kuris veda nuolat besikeičiančia ežero pakrante.

Kelionės trukmė - apie 2 val.

Trumpam poilsiui pakvies jaukiai įrengti Giliaus ežero pliažai ir atokvėpio vietos. Keliaujant pažintiniu taku, plačiau susipažinti su ežero gyvūnijos ir augalijos įvairove padės įrengti informaciniai stendai.

Giliaus ežero pažintinio tako ilgis apie 3,3 km.

Kelionės trukmė apie 2 val.

Siūlome keliauti dviračiais arba pėsčiomis.

Dviračių nuoma: www.kelme.lt - Turizmas - Aktyvus poilsis

   
   
Vandens turizmas Dubysos upe

Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių bei populiariausių vandens turizmo trasų. Dubysos upė Dubysos regioninio parko teritorijoje vingiuoja 65 km.

Dubysos vandens turizmo trasa (ilgis – 35 km) įrengta 2010 m., Raseinių rajono savivaldybės administracijai kartu su partneriais – Kelmės r. sav. administracija ir Dubysos regioninio parko direkcija vykdant projektą ,,Dubysos gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose“.

Vaizdingas stačiašlaitis Dubysos senslėnis, pakrantėse rymantys piliakalniai, natūralios salpinės pievos, šlaitais srūvančių intakų gurgenimas, apsistoti tinkamos stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą.

Dubysos slėnis yra vienas iš raiškingiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio pavyzdžių Lietuvoje. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui.

Maršruto pradžioje ir pabaigoje įrengtos stovyklavietės su pavėsinėmis, laužavietėmis ir kt. infrastruktūra. Trasoje pastatytos informacinės rodyklės.

Trasoje esančiose stovyklavietėse ir poilsiavietėse patogu pradėti ar baigti kelionę upe: lėkšti Dubysos krantai, geras privažiavimas, yra automobilių stovėjimo aikštelės. Vandens turistams stovyklavietes nurodo specialūs ženklai.

Maršruto pradžia: Maironių kaimas, Liolių seniūnija, Kelmės r. LKS koordinatės 441643, 6162194 WGS koordinatės 55.591109, 23.074233

Maršruto pabaiga: Padubysio kaimas, Raseinių r. LKS koordinatės 452181, 6140901 WGS koordinatės 55.400974, 23.245054

Maršrutą galima keisti pagal keliaujančių asmenų pageidavimus. Galima sustoti ir išlipti poilsiavietėse, lankytinuose objektuose.

Baidarių ir katamaranų nuoma: www.kelme.lt - Turizmas - Aktyvus poilsis

   
   

Juodlės ežero pažintinis takas

Tai 4,5 km ilgio pažintinis ekologinis takas aplink Juodlės ežerą. Jame pažymėta 12 stotelių. Keliaujant iš vienos į kitą susipažįstama su kraštovaizdžiu, parkui būdingais miškais, kertinėmis miško buveinėmis, pelkėmis, retų rūšių augalais, grybais bei gyvūnais. Prie tako įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai.

Juodlės ežerą paliko prieš 10 tūkst. metų maždaug tarp Šaukėnų ir Užvenčio tyvuliavusios ištirpusio ledyno marios. Vėliau jų vanduo prasigraužė pro Vainagių-Raudsparnės kalvagūbrį ir nutekėjo Ventos-Dubysos senslėniu.

Dugne liko lyguma su nedideliais upeliais ir ežerėliais. Tuomet vyravo arktinis klimatas, tad rytinėje marių pakrantėje susidarė šaltoji dykuma. Nepastovios krypties vėjai supūtė kopas, kurių kauburėliai klimatui šylant apaugo mišku.

Per tūkstančius metų Juodlės duburyje telkšojęs ežeras paseno, dugne nusėdo milijardai žuvusių mikroskopinių organizmų. Jų kūnai ir mineralinės medžiagos sudarė 1,5 - 5 metrų storio nuosėdų sluoksnį. Iš suirusių stambesnių augalų liekanų susiformavo iki trijų metrų storio durpių sluoksnis, ežero pakraščiai apžėlė vandens augalais.

Prieš pusšimtį metų Juodlė buvo beveik užakusi, iš ežero telikusi maždaug pusės hektaro vandens „akis“ su sala. Vandens lopinėlį supo užpelkėjusi pieva. 1965 m. šaukėniškiai supylė pylimą ir užtvenkė iš ežero ištekantį upelį. Vanduo ežere pakilo apie metrą. Tačiau kastuvais ir karučiais supilta užtvanka nebuvo patikima. 1969 m. ežero pylimas buvo paaukštintas ir sutvirtintas. Iškasto grunto krūvos ežero vandeniui pakilus tapo salomis. Šiuo metu ežere yra 8 nedidelės salelės, apžėlusios vešlia žoline augalija ir beržais. Vasarą, įšilus vandeniui, į paviršių iškyla durpių salos, kurios vėliau vėl nugrimzta į dugną.

Juodlės ežerą gaivina neišdžiūstantis ir neužšąlantis šaltiniuotas upelis. Pietinėje dalyje į ežerą įsilieja dar keli trumpesni iš šaltinių ištrykštantys upeliūkščiai. Ežeras gana žuvingas - žiemą po ledu galima pagauti lydekų, pavasarį ir vasarą kimba lynai, kuojos, raudės.

Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių. 1967 m. Juodlės ežeras paskelbtas vandens paukščių draustiniu.

Juodlės kalnas - paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo jo atsiveria išraiškingas kraštovaizdis: mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai. Prie Juodlės galima poilsiauti - maudytis, žvejoti.

Juodlės ežero pažintinio tako ilgis apie 4,5 km.

Kelionės trukmė apie 2 val.

Siūlome keliauti dviračiais arba pėsčiomis.

Dviračių nuoma: www.kelme.lt - Turizmas - Aktyvus poilsis

   
   
Vainagių pažintinis takas

Visa 4,3 km ilgio trasa, dar nėra galutinai įrengta, tačiau per sudėtingiausią jos dalį - pelkę - jau nutiestas medinis takas. Keliaujant juo galima pasigrožėti Vainagių draustinio kraštovaizdžiu, Vainagių piliakalniu.

Prie tako pastatytas apžvalgos bokštelis, iš kurio matoma bebrų gyvenvietė ir jų suręsta užtvanka. Takas prie Vainagių ežero skirtas pristatyti kertines miško buveines bei mišką

Vainagių pažintinio tako ilgis apie 4,3 km.

Kelionės trukmė apie 2 val.

Siūlome keliauti dviračiais arba pėsčiomis.

Dviračių nuoma: www.kelme.lt - Turizmas - Aktyvus poilsis

JoomShaper